- pasiūbuonis
- 2 pasiūbuõnis, -ė adj. (2) NdŽ kuris siūbuoja, svyruoja, siūbuoklis, svyruoklis: Beržas pasiūbuonis rš. Matė tik pasiūbuonius žilvičius ir savo veidą srauniame upelio vandenyje rš. Pasiūbuonė sėklinė pušis kaip gairė šovė į mėlyną skaidrumą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.